Almėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis silpnumą, išsekimą, alkaną būseną (pvz., iš alkano maisto ar bendro išsekimo). Dažniausiai vartojamas apibūdinti fizinį silpnumą dėl alkio ar badavimo.
Pavyzdžiai:
1. Po ilgo kelio jautėsi toks almėjimas, kad vos neklupo.
2. Badaujantys žmonės patiria nuolatinį almėjimą.
3. Jį apėmė almėjimas, kai visą dieną nieko nevalgė.
Sinonimai: išsekimas, silpnumas, nualpimas (kontekste).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.