alkai
Alkai – tai senovės baltų šventvietės arba šventieji miško plotai, kurie buvo naudojami religiniams ritualams, aukojimams ir pagoniškoms apeigoms.
Pagrindinės reikšmės:
1. Šventas gamtos objektas (dažniausiai miškas, giraitė, kalnas).
2. Kulto vieta su aukurų, stabais ar ritualiniais objektais.
3. Simbolinis terminas baltų mitologijoje ir istoriniuose šaltiniuose.
Pavyzdžiai:
- Istorinis: Romuva (Prūsijoje) – žinomas alkas, minimas kronikose.
- Vietovardžiai: Alkupis, Alkuočiai, Alkakalnis (Lietuvoje).
- Literatūroje: M. Pretorijaus aprašymai apie alkų apeigas.
- Šiuolaikinis vartojimas: Neopagonių bendruomenių šventvietės (pvz., senųjų tikėjimo atkūrėjai).
Trumpai: Alkai – baltų pagonių šventosios vietos, susijusios su gamtos garbinimu ir ritualais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.