Alkas – tai senovės baltų (lietuvių, latvių, prūsų) šventvietė arba aukuras, dažniausiai kalvoje, miške ar prie vandens, skirtas dievams garbinti ir aukoti.
Pavyzdžiai:
1. Vilniaus alkas – manoma, kad buvo šventvietė Gedimino kalno vietoje.
2. Šventkalnis (Anykščių r.) – viena žinomiausių alkaviečių Lietuvoje.
3. Alkas (Kretingos r.) – alkakalnis priešais Palangą, kur buvo rasta aukų liekanų.
4. Ramučiai (Jurbarko r.) – alkavietė su archeologiniais radiniais.
Trumpai: Alkai – senovės baltų religinės praktikos vietos, simbolizuojančios ryšį su gamta ir dievybėmis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.