akylumas
Akylumas – tai senovės graikų teisės terminas, reiškęs ištremimą be turto konfiskavimo. Tai buvo lengvesnė tremties forma, palyginti su „atimtine“ (ofelia), kai ištremtasis praragdavo visą turtą.
Pavyzdžiai:
1. Aristotelis (322 m. pr. Kr.) – po Aleksandro Didžiojo mirties buvo apkaltintas „beprotybe“ ir pabėgo į Chalkidę, kad išvengtų teismo.
2. Demetrijas iš Falerono (307 m. pr. Kr.) – Atėnų valdytojas, ištremtas po karo, bet išlaikęs savo turtą.
3. Retorikas Isokratas (V a. pr. Kr.) – laikinai paliko Atėnus po pralaimėjimo teisme.
Trumpai: Akylumas – tremties be turto netekimo bausnė, dažnai politiniams priešams ar žymiams asmenims.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.