Abišalybė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis visišką vienišumą, atsiskyrimą nuo pasaulio, nuošalumą. Jis dažnai vartojamas apibūdinti vietą ar būseną, kurioje nėra žmonių, gyvybės, judėjimo, o pančiu – atrodo užmiršta ar apleista.
Pagrindinės reikšmės atspalviai:
1. Fizinis atsiskyrimas (pvz., nuošali vieta).
2. Psichologinis/socialinis vienišumas (pvz., jausmas būti paliktam vienam).
Pavyzdžiai:
- Kalnuotoje abišalybėje stovėjo senas, apleistas koplytstulpis.
- Po skyrybų jis pasinėrė į vidinę abišalybę.
- Tas kaimas – tikra abišalybė, net kelio neužklota.
Sinonimai: atšiaurumas, nuošalumas, vienišumas, apleidimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.