Žemaitinimas – tai kalbos ypatybė, kai bendrinėje lietuvių kalboje vartojami Žemaitijos (Vakarų Lietuvos) tarmės žodžiai, formos ar tarimas.
Pavyzdžiai:
1. Žodžiai:
- loba (vietoj bendrinio galva)
- pīvs (vietoj pievas)
- muokīkla (vietoj mokykla)
2. Gramatinės formos:
- eit (vietoj eiti)
- sak (vietoj sako)
3. Tarimas:
- tėvas tariamas kaip tėvs
- ką tariamas kaip kō.
Kontekstas: Naudojamas norint pabrėžti žemaičių kultūrinį identitetą, literatūroje (pvz., Žemaitės raštuose) arba kasdienėje žemaičių šnekamojoje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.