Večiai – tai senovės baltų (ypač lietuvių) žyniai, burtininkai, žinovai, kurie atliko religines apeigas, mokė ženklus, teikė pranašystes.
Pagrindinės reikšmės:
1. Religinis lyderis – tarpininkas tarp žmonių ir dievų.
2. Žynys – žinojo mitologiją, tradicijas, gydė, aiškino sapnus.
3. Pranašas – spėliojo ateitį iš gamtos reiškinių ar gyvūnų elgesio.
Pavyzdžiai:
- Istorinis: Kryžiuočių kronikose minimi večiai, vadovavę pasipriešinimui.
- Literatūroje: M. Pretorijaus aprašymuose – večiai aukojo dievams.
- Dabartinis vartojimas: Retai, metaforiškai apie išminčius ar žinovus (pvz., „senasis večius“).
Trumpai: Večiai – senovės baltų žyniai, apeigininkai ir žinovai, svarbūs iki krikščionybės atėjimo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.