Varnikai – tai senovės lietuvių karinio padalinio kariai, atlikę žvalgybos ir priešpriešinės kovos funkcijas.
Pagrindinės reikšmės:
1. Lengvai ginkluoti pėstininkai, dažnai naudojantys lankus.
2. Veikė prieš pagrindines pajėgas, trikdydami priešo rikiuotę.
3. Kartais – sargybiniai, pasienio sargyba.
Pavyzdžiai:
- Žvalgyba: Varnikai tyliai patruliuodavo miškuose, stebėdami priešo judėjimą.
- Guerilinė kova: Puolė netikėtais antskrydžiais, naikino atsargų transportus.
- Mūšio lauke: Lankininkų varnikai iš flangų apšaudydavo priešą, silpnindami jo rikiuotę prieš pagrindinį susirėmimą.
- Sargyba: Saugojo pilis ar stebėjo pasienio ruožus.
Terminas minimas istoriniuose šaltiniuose (pvz., M. Strijkovskio kronikoje), tačiau detalių organizacinių duomenų išlikę mažai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.