vaizdakaita
Vaizdakaita – tai kalbos priemonė, kuria žodžiais atkuriami vaizdiniai, jutiminiai (regėjimo, klausos, lytės, skonio, uoslės) pojūčiai, siekiant padaryti kalbą išraiškingesnę, paveikesnę.
Pagrindinės rūšys ir pavyzdžiai:
1. Epitetas – išraiškingas būdvardis ar prieveiksmis.
Pvz.: sidabriniai debesys, kartus atsiminimas.
2. Palyginimas – dalyko savybės išreiškiamos lyginant su kitu dalyku (naudojant žodžius „kaip“, „lyg“, „tarsi“).
Pvz.: Akys kaip mėlynos žvaigždės.
3. Metafora – perkeltinė reikšmė be lyginimo žodžių.
Pvz.: Gyvenimo kelias, laiko upė.
4. Ašmenys – gyvų būtybių savybių perteikimas negyviems daiktams.
Pvz.: Vėjas švilpauja, saulė šypsosi.
5. Hiperbolė – sąmoningas perdėjimas.
Pvz.: Tūkstantį metų laukiau.
6. Lijotė – sumenkinimas (hiperbolės priešingybė).
Pvz.: Tai nesvarbus smulkmena.
Trumpai: Vaizdakaita – kalbos vaizdingumas, kuris sukuria ryškius pojūčius ir paveikia skaitytojo ar klausytojo vaizduotę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.