Vaiguva – tai senas lietuviškas terminas, reiškiantis apvalią, įdubusią vietą, dažniausiai pelkėtą arba ežerėlį, susidariusią ledynmečio metu (pvz., ištirpus ledynui). Kartais vartojamas kaip geografinis vietovardis.
Pavyzdžiai:
1. Vietovardžiai: Kaimai Lietuvoje – Vaiguva (Šilalės r.), Vaiguvos ežeras.
2. Gamtos objektas: "Miško gilumoje glūdi maža vaiguva, kurioje vasarą žydi baltos lelijos."
3. Perkeltine prasme: "Jo prisiminimai – tai kaip seniai užmiršta vaiguva, tyli ir užslėpta samanų." (vaizduojant užslėptą, užmirštą vietą ar būseną).
Trumpai: Vaiguva – nedidelis įdubęs ežeriukas ar pelkė, dažnai randamas kaip vietovardis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.