užmaurojimas

Užmaurojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškantis užvaldymą, užgrobimą, neteisėtą pasisavinimą (dažniausiai apie žemę, teritoriją, turtą). Naudojamas neigiama prasme, pabrėžiant prievartą ar neteisetumą.

Pavyzdžiai:
1. Kaimynas užmaurojė mano sklypo dalį.
2. Karvedys užmaurojė svetimą žemę.
3. Užmaurojimas buvo įvykdytas naktį, be sutikimo.

Sinonimai: užgrobimas, pasisavinimas, užvaldymas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'uzmaurojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Užmaurojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškantis užvaldymą, užgrobimą, neteisėtą pasisavinimą (dažniausiai apie žemę, teritoriją, turtą). Naudojamas neigiama prasme, pabrėžiant prievartą ar neteisetumą. Pavyzdžiai: 1. Kaimynas užmaurojė mano sklypo dalį. 2. Karvedys užmaurojė svetimą žemę. 3. Užmaurojimas buvo įvykdytas naktį, be sutikimo. Sinonimai: užgrobimas, pasisavinimas, užvaldymas.