Užklerkimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis užsimojimą, užuominą, netiesioginį nurodymą ar užuominą kalboje.
Pavyzdžiai:
1. Pokalbyje:
„Jis dėl klaidos neužsiminė, bet užklerkė, kad reikia atsargiau.“
(t. y. netiesiogiai pareiškė, užsimojė).
2. Literatūroje:
„Rašytojas užklerkia veikėjo praeitį, bet jos neišplečia.“
(užsimena, palieka užuominą).
3. Kasdienybėje:
„Užklerkė, kad norėtų dovanos, bet tiesiogiai nepasakė.“
Trumpai:
Tai netiesioginis užsiminimas, dažnai vartojamas norint išvengti tiesioginio teiginio, bet perteikti mintį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.