Užjodinėjimas – tai kalbos priemonė, kai žodis ar posakis vartojamas perkeltine prasme, pagrįsta panašumu, pavyzdžiui, „geležinis charakteris“ (tvirtas kaip geležis) arba „laiko upė“ (laikas teka kaip upė).
Pavyzdžiai:
1. „Širdies ugnis“ – stiprūs jausmai.
2. „Gyvenimo kelias“ – gyvenimo eiga.
3. „Ašarų jūra“ – daug ašarų.
4. „Medžių šluota“ – miškas.
5. „Mirties šešėlis“ – artima mirtis.
Tai dažna poezijoje, publicistikoje, kasdienėje kalboje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.