ūbčiojimas

Ūbčiojimas – tai švelnus, tylus arba nepatenkintas murmėjimas, nerimavimas, dažniausiai apie kas nors nedidelį, kas erzina.

Pavyzdžiai:
- Senelis ūbčiojo, nes televizoriuje vėl buvo triukšmas.
- Ji ūbčiojo sau po nosimi, kai vėl pamiršo, kur padėjo raktus.
- Vaikai ūbčiojo dėl lietaus, kuris sugadino jų žaidimą lauke.

Trumpai: Tai tyli nepasitenkinimo, murmėjimo išraiška.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'ubciojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Ūbčiojimas – tai švelnus, tylus arba neaiškus kalbėjimas, dažnai sau patį arba į šoną, neretai su nepasitenkinimu, nerimu ar abejonėmis. Pavyzdžiai: 1. Nerimas: „Ką tu ten ūbčioji?“ – klausiama, kai kas nors nerimaujant murma sau. 2. Abejonės: Studentas ūbčiojo, skaitydamas sudėtingą uždavinį. 3. Nepasitenkinimas: Senis ūbčiojo, žiūrėdamas į sąskaitą. Sinonimai: murmėjimas, niurnėjimas, barbėjimas.