tylutėliai

„Tylutėliai“ – tai švelninančioji, meili forma (hipokorizmas) nuo žodžio tyla. Reiškia tylą, bet su pabrėžta švelnumo, ramybės, intymumo ar švelnaus jausmo atspalviu. Dažnai vartojama poetiškai ar švelniai kalbant.

Pavyzdžiai:
1. Gamtos apibūdinimas:
Miške buvo toks gražus tylutėliai.
2. Švelnus prašymas:
Vaikai, susikurkime šiek tiek tylutėlių.
3. Poetinis vaizdavimas:
Naktį apėmęs tylutėliai.

Trumpai:
Tai – meili, švelni „tylos“ forma, dažnai naudojama sukurti ramų, šiltą ar poetinį atspalvį.

Įrašas
Paaiškinimas	„Tylutėliai“ – tai švelnus, meilus žodis, reiškiantis labai tyli, ramūs, nekeltantys triukšmo (dažniausiai apie vaikus, gyvūnus ar aplinką). Jis yra prieveiksmis, kilęs iš žodžio „tylus“ su prieveiksminiais priesagomis (-utėl-), suteikiančiomis švelnumo ir mažumo atspalvį. Pavyzdžiai: 1. Apie vaikus: „Vaikai žaidė tylutėliai, nieko netrikdydami.“ 2. Apie aplinką: „Miškas stovėjo tylutėliai, girdėjosi tik paukščių balsai.“ 3. Apie gyvūnus: „Katinai miegojo tylutėliai ant kilimo.“
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.