Tirptė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis mažą, negilią duobę ar įdubimą žemėje, dažnai susidariusią nuo lietaus vandens ar pėdsako.
Pavyzdžiai:
1. Po liūties kelyje liko daug tirpčių.
2. Avys stovėjo tirptėje, kad atsivėstų.
3. Vaikai šokinėjo per purvo tirptes.
Trumpai: nedidelė duobutė žemėje, kurioje kaupiasi vanduo ar drėgmė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.