tempė

Tempė – tai veiksmažodžio temti (tamsėti, blankti) veikiamosios rūšies dalyvis, reiškiantis patamsėjęs, nusiblankęs.

Reikšmės:
1. Fizinė – praradęs šviesą, spalvą, ryškumą (pvz., apie dangų, daiktus).
2. Perkeltinė – praradęs džiaugsmą, gyvumą, ryškumą (pvz., apie veidą, nuotaiką).

Pavyzdžiai:
1. Tempė dangus prieš audrą.
2. Tempių langų šviesa buvo vos matoma.
3. Jos veidas tempė nuo liūdesio.
4. Senovės tapyba jau tempė.

Trumpai: Vartojamas apibūdinti fizinį ar emocinį blankumą, nusistovėjusią būseną.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'tempe' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Tempė – tai veiksmažodžio temti (tamsėti, blankti) veikiamosios rūšies dalyvis, reiškiantis patamsėjęs, nusiblankęs. Reikšmės: 1. Fizinė – praradęs šviesą, spalvą, ryškumą (pvz., apie dangų, daiktus). 2. Perkeltinė – praradęs džiaugsmą, gyvumą, ryškumą (pvz., apie veidą, nuotaiką). Pavyzdžiai: 1. Tempė dangus prieš audrą. 2. Tempių langų šviesa buvo vos matoma. 3. Jos veidas tempė nuo liūdesio. 4. Senovės tapyba jau tempė. Trumpai: Vartojamas apibūdinti fizinį ar emocinį blankumą, nusistovėjusią būseną.