Tekstocentriškas – tai požiūris ar metodas, kuriame pagrindinis dėmesys skiriamas tekstui kaip pagrindiniam prasmės, analizės ar vertinimo šaltiniui. Tai dažnai susiję su literatūros, filosofijos ar teisės interpretavimu.
Pagrindinės savybės:
- Tekstas laikomas savarankišku ir objektyviu reiškiniu.
- Kontekstas, autorius ar skaitytojas gali būti laikomi antriniais.
- Dažnai naudojama struktūralizmo ar naujojo kritikizmo teorijose.
Pavyzdžiai:
1. Literatūroje: Analizuojama tik paties romano ar eilėraščio struktūra, simbolika, stilius, neatsižvelgiant į autoriaus biografiją.
2. Teisėje: Teisės aktai aiškinami pagal jas pačias, be išorinių interpretacijų.
3. Religijoje: Raštų (pvz., Biblijos) interpretavimas remiantis tik jų pačių žodžiu.
Trumpai: tekstocentriškumas – prioritetas tekstui, o ne kontekstui ar subjektyvioms reikšmėms.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.