Šventybiškumas – tai savybė būti šventu, turinti šventumo bruožų. Tai gali reikšti dvasinį grynumą, dieviškąją prigimtį arba ypatingą, nepaliestą žmogiškumo būseną.
Pavyzdžiai:
1. Religijoje: maldos, apeigų ar relikvijų šventybiškumas.
2. Asmenybėje: altruistinis elgesys, kuris suvokiamas kaip šventybiškas.
3. Gamtoje: kalnai ar miškai, kurie kelia dvasinį pagarbą.
4. Mene: paveikslas ar muzika, perteikianti dvasinį aukštumą.
Trumpai: tai sąvoka, siejama su dvasiniu, moraliniu ar simboliniu šventumu įvairiose srityse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.