švarėjimas

Švarėjimas – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis girto žmogaus elgesį, kai jis šneka nesąmones, kliedi, kalba neadekvačiai ar nemoningai.

Pavyzdžiai:
1. Po vakarėlio jis švarėjo visą naktį.
2. Nustok švarėti, niekas nesupranta, ką nori pasakyti.
3. Kai jis išgėręs, pradeda švarėti apie senus nepilnaverčius.

Sinonimai: kliedėti, plepėti, murmiti, nešnibždėti.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'svarejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Švarėjimas – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis girto žmogaus elgesį, kai jis šneka nesąmones, kliedi, kalba neadekvačiai ar nemoningai. Pavyzdžiai: 1. Po vakarėlio jis švarėjo visą naktį. 2. Nustok švarėti, niekas nesupranta, ką nori pasakyti. 3. Kai jis išgėręs, pradeda švarėti apie senus nepilnaverčius. Sinonimai: kliedėti, plepėti, murmiti, nešnibždėti.