suvaginėjimas

Suvaginėjimas – tai kalbos priemonė, kai žodis ar jo dalis trumpinama praleidant garsus ar skiemenis, dažniausiai dėl greito tarimo. Tai natūrali kalbos ypatybė, ypač šnekamojoje kalboje.

Pavyzdžiai:
"Noriu" → "Noriu" (praleistas "o" garsas)
"Dabar" → "Dabar" (praleistas "a" garsas)
"Galėtų" → "Galėt" (praleistas galūnė "-ų")
"Sakau aš" → "Sakauš" (suliejami du žodžiai)
"Ar nori?" → "Anori?" (praleistas "r" ir suliejimas)

Pagrindinė priežastis: greitas ir natūralus šnekamasis tarimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'suvaginejimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Suvaginėjimas – tai kalbos priemonė, kai žodis ar jo dalis trumpinama praleidant garsus ar skiemenis, dažniausiai dėl greito tarimo. Tai natūrali kalbos ypatybė, ypač šnekamojoje kalboje. Pavyzdžiai: "Noriu" → "Noriu" (praleistas "o" garsas) "Dabar" → "Dabar" (praleistas "a" garsas) "Galėtų" → "Galėt" (praleistas galūnė "-ų") "Sakau aš" → "Sakauš" (suliejami du žodžiai) "Ar nori?" → "Anori?" (praleistas "r" ir suliejimas) Pagrindinė priežastis: greitas ir natūralus šnekamasis tarimas.