sustandinimas

Sustandinimas – tai kalbos reiškinys, kai žodis ar jo forma vartojama ne pagal savo gramatinę reikšmę, bet kaip kitos kalbos dalies atstovas. Tai stilistinė figūra, suteikianti kalbai išraiškingumo, glaustumo ar emocingumo.

Pagrindiniai tipai su pavyzdžiais:

1. Daiktavardžio vartojimas kaip veiksmažodžio
Pvz.: „Jis akimi ją nuo galvos iki kojų.“ („akimi“ = žiūrėjo, apžiūrėjo).

2. Būdvardžio vartojimas kaip daiktavardžio
Pvz.: „Eik pas gėrųjį!“ („gėrųjį“ = gėrį, alkoholį).

3. Prieveiksmio vartojimas kaip kitos kalbos dalies
Pvz.: „Gyvenome šiaip ir taip.“ („šiaip“, „taip“ = kaip nors, nepuikiai).

Kitaip tariant: Tai žodžio „perkėlimas“ į neįprastą jam vaidmenį sakinio kontekste. Dažnas poezijoje, šnekamojoje kalboje ar frazeologizmuose.

Įrašas
Paaiškinimas	Sustandinimas – tai kalbos reiškinys, kai žodis ar jo forma vartojama ne pagal savo gramatinę reikšmę, bet kaip kitos kalbos dalies atstovas. Tai stilistinė figūra, suteikianti kalbai išraiškingumo, glaustumo ar emocingumo. Pagrindiniai tipai su pavyzdžiais: 1. Daiktavardžio vartojimas kaip veiksmažodžio Pvz.: „Jis akimi ją nuo galvos iki kojų.“ („akimi“ = žiūrėjo, apžiūrėjo). 2. Būdvardžio vartojimas kaip daiktavardžio Pvz.: „Eik pas gėrųjį!“ („gėrųjį“ = gėrį, alkoholį). 3. Prieveiksmio vartojimas kaip kitos kalbos dalies Pvz.: „Gyvenome šiaip ir taip.“ („šiaip“, „taip“ = kaip nors, nepuikiai). Kitaip tariant: Tai žodžio „perkėlimas“ į neįprastą jam vaidmenį sakinio kontekste. Dažnas poezijoje, šnekamojoje kalboje ar frazeologizmuose.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.