Suretėjimas – tai vieno asmens (suretėjo) įsipareigojimas atsakyti už kito asmens (skolininko) įsipareigojimus, jei šis jų neįvykdo. Tai trišalė sutartis tarp skolininko, skolintojo ir suretėjo.
Pagrindinės sąlygos:
- Įsigalioja tik su pagrindine sutartimi (pvz., paskola).
- Suretėjas atsako tik jei skolininkas nesumoka.
- Atsakomybė gali būti ribota arba neribota.
Pavyzdžiai:
1. Paskola banke: Tėvas tapo suretėju sūnui, imant paskolą būstui. Jei sūnus nemoka, bankas reikalaus sumokėti iš tėvo.
2. Nuoma: Draugas pasirašo suretėjumo sutartį už nuomininką. Jei nuomininkas nesumoka nuomos, nuomotojas reikalaus iš draugo.
3. Verslo sutartis: Įmonė B patikima kaip suretėja už įmonę A, vykdant didelį projektą. Jei A neįvykdo sutarties, B privalo atlyginti žalą.
Svarbu: Suretėjui gresia finansinės pasekmės, todėl reikia aiškiai suprasti rizikas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.