Šuniukė – tai mažybinė lyties nežymima lietuvių kalbos forma nuo žodžio šuo (šun- + mažybinis priesaga -iukė).
Reiškia: mažas šuo, šuniukas (dažnai vartojama apie šunį patelę ar švelniai, mielai).
Pavyzdžiai:
1. Kaimynų šuniukė labai miela ir žaisminga.
2. Prie parduotuvės suko elgetaujanti tarna šuniukė.
3. Vaikai iš parko parnešė įšalusią šuniukę.
Trumpai: Mažas šuo (dažnai su švelnumo ar užuojautos atspalviu).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.