Sulūžinėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis silpnumą, jėgų netekimą, išsekimą ar nusilpimą (dažnai dėl ligos, senatvės, perkrovimo ar emocinės įtampos).
Pagrindinė reikšmė:
Fizinė ar psichinė jėgų sumažėjimo būsena, kai žmogus jaučiasi visiškai išsekęs, be energijos.
Pavyzdžiai vartosenoje:
1. Fizinis:
Po sunkios ligos jis patyrė stiprų sulūžinėjimą ir ilgai atsigaudavo.
Mėnesį dirbdamas be poilsio darbuotojas pajuto visišką sulūžinėjimą.
2. Psichinis/emocinis:
Nuo nuolatinio streso ji patyrė emocinį sulūžinėjimą.
Per gyvenimo krizę dažnai ateina jausmas, lyg viskas griūtų – tai ir yra sulūžinėjimas.
Sinonimai: išsekimas, nusilpimas, jėgų netekimas, silpnumas.
Susiję terminai: išsekimas, depresija (gali būti platesnė sąvoka), astenija (medicininė reikšmė).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.