Sukairėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis sumažėjimą, susitraukimą, susitraukimą į mažesnį tūrį ar apimtį. Dažniausiai vartojamas kalbant apie kūno dalis, audinius, organus ar medžiagas dėl šalčio, ligos, amžiaus ar kitų veiksnių.
Pagrindinės reikšmės:
1. Fiziologinis – raumenų, odos, organų susitraukimas (pvz., nuo šalčio).
2. Medicininis – audinių ar organų sumažėjimas (pvz., dėl senėjimo).
3. Materialus – medžiagos tūrio mažėjimas (pvz., medžio džiūstant).
Pavyzdžiai:
1. „Nuo šalčio vyro veidas sukairėjo.“ (odos susitraukimas)
2. „Seno žmogaus raumenys sukairėjo.“ (raumenų atrofija)
3. „Džiūstant medžiui, jo tūris sukairėja.“ (medžiagos susitraukimas)
Sinonimai: susitraukimas, sumažėjimas, atrofija, sutrumpėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.