sudaiktėjimas

Sudaiktėjimas – tai kalbos reiškinių (žodžių, posakių) vartojimas ne pagal jų pirminę ar visuotinai priimtą reikšmę, o kaip įprastų, nuobodžių, netikslų formulių, dažnai dėl kalbėtojo nerūpestingumo, menko žodyno ar minties automatizavimo. Tai kalbos stereotipas, tuščia frazė.

Pavyzdžiai:
1. Vietoj konkretaus apibūdinimo –
„Padarysime visas išvadas“ (neaišku, kokias).
2. Oficialūs, tušti posakiai –
„Ši problema bus išspręsta atitinkama tvarka“.
3. Perkeltinės reikšmės ištuštėjimas –
„Širdis plaka kaučiuku“ (virsęs vaizdinys).
4. Žargono ar vienos srities žodžių perdėtas vartojimas –
„Mes su vyru pastatėme namą, tai buvo tikras projektas“.

Esmė: Kalba tampa bevaizdė, nors išoriškai gali atrodyti „teisingai“.

Įrašas
Paaiškinimas	Sudaiktėjimas – tai kalbos reiškinių (žodžių, posakių) vartojimas ne pagal jų pirminę ar visuotinai priimtą reikšmę, o kaip įprastų, nuobodžių, netikslų formulių, dažnai dėl kalbėtojo nerūpestingumo, menko žodyno ar minties automatizavimo. Tai kalbos stereotipas, tuščia frazė. Pavyzdžiai: 1. Vietoj konkretaus apibūdinimo – „Padarysime visas išvadas“ (neaišku, kokias). 2. Oficialūs, tušti posakiai – „Ši problema bus išspręsta atitinkama tvarka“. 3. Perkeltinės reikšmės ištuštėjimas – „Širdis plaka kaučiuku“ (virsęs vaizdinys). 4. Žargono ar vienos srities žodžių perdėtas vartojimas – „Mes su vyru pastatėme namą, tai buvo tikras projektas“. Esmė: Kalba tampa bevaizdė, nors išoriškai gali atrodyti „teisingai“.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.