Strigailiškis
Strigailiškis – tai lietuvių liaudies demonologijoje piktas namų dvasios vaizdinys, dažniausiai vaizduojamas kaip nedidelis, niūrus ir nemalonus padaras, kuris gyvena po grindimis, užkrosu ar kitoje paslaptingoje namo vietoje. Jis gali trikdyti šeimą: slapta pavogti maistą, triukšmauti naktį, gąsdinti gyvulius ar net išvaryti šeimininkus iš namų.
Pagrindiniai bruožai:
- Gyvena namuose, bet slepiasi nuo žmonių.
- Gali būti nemalonus, bet retai tiesiogiai žalingas (nežudo).
- Dažnai siejamas su senais, apleistais ar „nuodingais“ namais.
Pavyzdžiai iš folkloro:
1. Jei naktį girdisi keisti barškėjimai po grindimis – sakoma, kad tai strigailiškis narineja.
2. Pasakojama, kad strigailiškis gali pavogti keptą duoną iš krosnies ar išpilti pieną, jei šeimininkai jo „neprižiūri“.
3. Kai namuose nuolatos nyksta smulkūs daiktai ar kyla nesuprantami triukšmai, senieji sakydavo: „Čia strigailiškio rankos!“.
Trumpai: Tai piktas namų dvasios tipas, simbolizuojantis namų nemalonumus, nerimą ar nemėgstamą atmosferą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.