„Srėbčiojimas“ reiškia garsų ar žodžių nerimą, šurmulį, triukšmingą kalbą (dažniausiai neaiškią ar nesuprantamą). Tai gali būti ir šnabždesys, murmesys.
Pavyzdžiai:
1. Kambario kampe girdėjosi tylus srėbčiojimas – galbūt vaikai slapta šnibždėjo.
2. Per susirinkimą iš eilės sklido srėbčiojimas – žmonės nerimavo dėl naujų taisyklių.
3. Miške naktį srėbčiojimas kelio baimę: tarsi kažkas slankiojo tarp medžių.
Žodis dažniausiai vartojamas apibūdinti neaiškius, triukšmingus garsus ar neramumą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.