Spoksoklis – tai neformalus, šnekamosios kalbos žodis, reiškiantis beprasmį, tuščią kalbėjimą, plepalą, nesamones. Dažnai vartojamas norint pabrėžti, kad kalbama daug, bet nieko nepasakoma.
Pavyzdžiai:
1. Nustok tuščiai spoksokliu užsiimti – sakyk esmę!
2. Visi jo pasisakymai – vienas didelis spoksoklis.
3. Koks čia spoksoklis, juk aišku, kad meluoja.
Sinonimai: plepalas, tuščia kalba, nesamonės, aliejus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.