„Skaistutė“ – tai lietuviškas žodis, reiškiantis gražią, jauną merginą ar mergaitę, dažnai su švelniu, romantiniu ar poetiniu atspalviu. Jis pabrėžia ne tik išvaizdą, bet ir jaunystę, dailumą, nekaltumą.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginis pavadinimas:
„Eglė – žalio miško skaistutė“ (iš liaudies dainos).
2. Poetinis apibūdinimas:
„Kiemą puošė jauna skaistutė su gėlių vainiku.“
3. Šnekamojoje kalboje (retai):
„Kokia graži skaistutė!“ (apie merginą).
Pastaba: Žodis dažniausiai vartojamas literatūroje, dainose ar poetiniame kontekste, o kasdienėje kalboje gali skambėti senamadiškai ar ironiškai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.