salafizmas
Salafizmas – islamo reformistinė-judėjimo srovė, siekianti grįžti prie „pirmųjų kartų“ (salaf) musulmonų (VII–IX a.) tikėjimo ir gyvenimo modelio, atmetant vėlesnes naujoves (bida). Pagrindinis šaltinis – Koranas ir Suna, aiškinami tiesiogiai, be istorinių komentarų.
Pagrindiniai bruožai:
1. Tauhidas – griežtas vieno Dievo vienumas, priešinimasis šventųjų kultui.
2. Atmetimas naujovių – kritika sufizmo, šventųjų kulto, vietinių tradicijų.
3. Tiesioginis šaltinių aiškinimas – be mokyklų (madhhab) ar filosofijos.
4. Politinė pozicija – nuo lojalumo valdžiai iki radikalaus džihado (skirtingos grupės).
Pavyzdžiai:
- Saudų Arabijos valstybinis islamas – Vahabizmas (salafizmo atšaka), valstybės kontroliuojamas.
- Salafistų judėjimai Egipte – kaip „Al-Nour“ partija, veikia politiškai.
- Džihadistinės grupės – Al-Qaeda, ISIS, naudoja radikalų salafizmą pateisinti smurtą.
- Nejihadistinės bendruomenės Vakarų šalyse – fokusuojasi į asmeninį gyvenimą, atsisako politinės veiklos.
Svarbu: Salafizmas nevienalytis – skiriasi nuo ramių bendruomenių iki smurtinių grupuočių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.