Prasiautimas – tai veiksmažodis, reiškiantis pradėti siautėti, imti siautėti (apie audrą, vėją, neramumus, karą ar kitus smarkius reiškinius).
Pavyzdžiai:
1. Prasiautė audra, ir ėmus lyti kaip iš kibiro.
2. Kai prasiautė karas, daug šeimų turėjo bėgti.
3. Nakčia prasiautė siaubingas vėtra.
Trumpai: reiškia pradėti siautėti, dažnai apie stichinius ar smurtinius įvykius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.