Polichromiškumas – tai spalvų įvairovė arba daugiaspalviškumas (iš graikų poly – „daug“, chroma – „spalva“). Terminas dažniausiai vartojamas menotyroje, architektūroje, biologijoje ar chemijoje.
Pagrindinės reikšmės:
1. Mene/architektūroje – objektų (skulptūrų, fasadų, interjerų) dažymas ar puošimas kelionėmis spalvomis.
2. Biologijoje – organizmų (pvz., paukščių plunksnų, žuvų) natūrali spalvų įvairovė.
3. Chemijoje – medžiagų savybė atspindėti arba skleisti skirtingas spalvas.
Pavyzdžiai:
- Antikinės graikų skulptūros (iš pradžių buvo dažomos ryšiomis spalvomis).
- Gotikos katedrų vitražai ir puošyba.
- Papūgos arba drugiai su spalvingais išvaizdomis.
- Akmens amžiaus piešiniai olose (naudota ochra, anglis).
Trumpai: polichromiškumas – tai daugiaspalviškumas, pasireiškiantis įvairiose srityse kaip spalvų derinys ar įvairovė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.