poezijos pavasarininkas
„Poezijos pavasarininkas“ – tai poetas, priklausęs Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio (1918–1940) literatūrai, susijęs su žurnalu „Pavasaris“ (leistas 1923–1927 m.). Šie poetai siekė modernios, individualios, dažnai lyrinės ir simboliškais vaizdiniais prisotintos poezijos, atsiribojant nuo senesnių tradicijų.
Pagrindiniai bruožai:
- Individualizmas, emocingumas.
- Gamtos, meilės, egzistencinių temų nagrinėjimas.
- Formos naujovės, vaizdingumas.
- Dažnas naudojimas simbolių.
Žymiausi pavyzdžiai:
1. Kazys Binkis – judėjimo iniciatorius, eilėraščiai „Eglutė“, „Pavasaris“.
2. Jurgis Baltrušaitis – filosofinė, simbolistinė poezija („Ašarų Vainikas“).
3. Vincas Mykolaitis-Putinas – psichologinė lyrika („Raudonas žiedas“).
4. Antanas Maceina – egzistencinės tematikos eilėraščiai.
5. Salomėja Nėris – ankstyvoji kūryba („Anksti rytą“).
Svarba:
Pavasarininkai padėjo pamatus moderniai lietuvių poezijai, paveikė vėlesnes kartas (pvz., Keturių vėjų judėjimą).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.