.
biñkis.
1. storos lentos suoliukas: Ant biñkio pastatyk [viedrą],
bus geriau gerti. Pasiimk binkiùką ir sėskis.
2. rąstas su kojomis vietoj varstoto: Įsiveržk į biñkį lentą ir nuleisk.
3. ilgas rąstas su įtaisytomis kojomis linų pėdams įsiveržti, šukuojant galvas: Gausi po pietų sudėti į biñkį varžtus (veržtuvus), šukuosim linus.
4. ilgas rąstas su iškirstais rančiais ar skylėmis mintuvams įtvirtinti: Vyrai, padėkiat biñkį ir sukalkiat mintuvus, rytoj minsiam linus. Liuob dideliausi binkiai būti. Žadam linus minti, o biñkio neberandu.
5. prie krosnies išmūrytas suolas, ant kurio galima atsisėsti ar atsigulti, maigūnas: Man ant binkio nešalta.
6. kas didelis ir tinginys: Ta bobelė dirba, plūkias, o tas biñkis dykas bindzinėja. Toks biñkis, o karvių nepagano.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.