„Pociūnėliai“ – tai lietuviškas daiktavardis, dažniausiai vartojamas mažybinė forma nuo žodžio „pociūnas“ (didžioji pelėda, žinduolis). Kalboje dažniau sutinkamas kaip vietovardis (pvz., kaimo pavadinimas Lietuvoje).
Pavyzdžiai vartosenoje:
1. Gyvenime niekada nemačiau tikrų pociūnėlių – tik zoologijos sode.
2. Šią vasarą keliausime į kaimą Pociūnėlius (Alytaus rajone).
3. Seneliai pasakojo, kad miške girdėję pociūnėlių ūbavimą.
Trumpai: Žodis reiškia „mažas pociūnas“ (pelėda) arba yra kilęs kaip vietovardis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.