plustinimas

Plustinimas – tai kalbos klaidų, dažniausiai raidžių ar skiemenų keitimo arba praradimo reiškinys, kylančias dėl greito ar nerūpestingo tarimo. Tai neoficialus terminas, vartojamas apibūdinti iškraipymus žodžiuose.

Pavyzdžiai:
1. „Ačiū“ → „Aščiū“ (pridėtas garsas).
2. „Gal“ → „Gali“ (papildomas skiemuo).
3. „Labas rytas“ → „Labarytas“ (suliejimas).
4. „Šiaip“ → „Šiap“ (prarastas garsas).
5. „Vis dėlto“ → „Vist dėlto“ (papildoma raidė).

Dažnai pasitaiko greitai kalbant, ypač tarpėlėse ar šnekamojoje kalboje.

Įrašas
Paaiškinimas	Plustinimas – tai kalbos klaidų, dažniausiai raidžių ar skiemenų keitimo arba praradimo reiškinys, kylančias dėl greito ar nerūpestingo tarimo. Tai neoficialus terminas, vartojamas apibūdinti iškraipymus žodžiuose. Pavyzdžiai: 1. „Ačiū“ → „Aščiū“ (pridėtas garsas). 2. „Gal“ → „Gali“ (papildomas skiemuo). 3. „Labas rytas“ → „Labarytas“ (suliejimas). 4. „Šiaip“ → „Šiap“ (prarastas garsas). 5. „Vis dėlto“ → „Vist dėlto“ (papildoma raidė). Dažnai pasitaiko greitai kalbant, ypač tarpėlėse ar šnekamojoje kalboje.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.