plikutėlis

Plikutėlis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, nepatikimą, apgaulingą ar nemalonų žmogų (dažniausiai vyriškos giminės). Turi neigiamą atspalvį, panašų į „sukčius“, „apgavikas“, „niekšas“.

Pavyzdžiai:
1. „Nepasitikėk juo – tas plikutėlis visada kažką išmano.“
(apie apgaulingą žmogų)

2. „Užuojauta, kad ji susidūrė su tokiu plikutėliu.“
(apie nemoralų asmenį)

3. „Visiems jis atrodo geras, bet iš tiesų – paprastas plikutėlis.“
(apie veidmainį)

Sinonimai: sukčius, niekšas, apgavikas, veidmainis, nusikaltėlis.
Pastaba: Dažniau vartojamas žemaičių ar šnekamojoje kalboje, knyginiame kontekste retas.

Įrašas
Paaiškinimas	Plikutėlis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis mažą, nepatikimą, apgaulingą ar nemalonų žmogų (dažniausiai vyriškos giminės). Turi neigiamą atspalvį, panašų į „sukčius“, „apgavikas“, „niekšas“. Pavyzdžiai: 1. „Nepasitikėk juo – tas plikutėlis visada kažką išmano.“ (apie apgaulingą žmogų) 2. „Užuojauta, kad ji susidūrė su tokiu plikutėliu.“ (apie nemoralų asmenį) 3. „Visiems jis atrodo geras, bet iš tiesų – paprastas plikutėlis.“ (apie veidmainį) Sinonimai: sukčius, niekšas, apgavikas, veidmainis, nusikaltėlis. Pastaba: Dažniau vartojamas žemaičių ar šnekamojoje kalboje, knyginiame kontekste retas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.