pleptelėjimas

Pleptelėjimas – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškantis tuščią, neveiksmingą kalbėjimą, plepėjimą, pramąstymą ar be reikalo kalbėjimąsi. Dažnai siejamas su negyvu, nieko nekeičiančiu diskusu ar pasikartojančiomis mintimis.

Pavyzdžiai:
1. "Užteks pleptelėjimo – reikia veiksmų!" – čia akcentuojama, kad tuščios kalbos nepakanka.
2. "Visi susirinkome, bet vėl tik pleptelėjimas buvo." – nurodoma, kad pokalbis buvo neproduktyvus.
3. "Jis vėl įsižeidė dėl mano žodžių, nors aš tik be reikalo pleptelėjau." – kalbama kaip apie atsainų, neapgalvotą kalbėjimą.

Sinonimai: plepėjimas, pramąstymas, tuščia kalba, aliejavimas.

Įrašas
Paaiškinimas	Pleptelėjimas – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškantis tuščią, neveiksmingą kalbėjimą, plepėjimą, pramąstymą ar be reikalo kalbėjimąsi. Dažnai siejamas su negyvu, nieko nekeičiančiu diskusu ar pasikartojančiomis mintimis. Pavyzdžiai: 1. "Užteks pleptelėjimo – reikia veiksmų!" – čia akcentuojama, kad tuščios kalbos nepakanka. 2. "Visi susirinkome, bet vėl tik pleptelėjimas buvo." – nurodoma, kad pokalbis buvo neproduktyvus. 3. "Jis vėl įsižeidė dėl mano žodžių, nors aš tik be reikalo pleptelėjau." – kalbama kaip apie atsainų, neapgalvotą kalbėjimą. Sinonimai: plepėjimas, pramąstymas, tuščia kalba, aliejavimas.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.