paskėsčiojimas

Paskėsčiojimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, neryžtingą kalbėjimą, plepėjimą, tuščią pokalbį ar neaiškų, vangų veiksmą. Dažnai vartojamas šiek tiek neigiama prasme, pabrėžiant laiko švaistymą ar neefektyvumą.

Pavyzdžiai:
1. Užteks jau paskėsčiojimo – reikia imtis veiksmų.
2. Visą rytą paskėsčiojome apie orą, bet nieko nepadarėme.
3. Jis mėgsta paskėsčioti vietoj to, kad aiškiai pasakytų, ko nori.

Sinonimai: plepėjimas, tuščias kalbėjimas, vangumas, užsitęsęs dvejojimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'paskesciojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Paskėsčiojimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis ilgą, neryžtingą kalbėjimą, plepėjimą, tuščią pokalbį ar neaiškų, vangų veiksmą. Dažnai vartojamas šiek tiek neigiama prasme, pabrėžiant laiko švaistymą ar neefektyvumą. Pavyzdžiai: 1. Užteks jau paskėsčiojimo – reikia imtis veiksmų. 2. Visą rytą paskėsčiojome apie orą, bet nieko nepadarėme. 3. Jis mėgsta paskėsčioti vietoj to, kad aiškiai pasakytų, ko nori. Sinonimai: plepėjimas, tuščias kalbėjimas, vangumas, užsitęsęs dvejojimas.