Parentifikacija – tai psichologinis reiškinys, kai vaikas priverčiamas perimti tėvų ar suaugusiųjų vaidmenį ir atsakomybę šeimoje. Tai gali būti emocinė (pvz., teikti paramą tėvui) arba instrumentinė (pvz., rūpintis namų ūkiu, jaunesniais vaikais).
Pagrindiniai požymiai:
- Vaikas tampa šeimos „pasitikėjimo asmeniu“.
- Jo poreikiai nustumiami į antrą planą.
- Jaučiasi atsakingas už tėvų ar šeimos gerovę.
Pavyzdžiai:
1. Emocinė: Vaikas gelbėtojas tėvui po skyrybų, suteikia jam emocinę pagalbą.
2. Praktinė: Vyriausias vaikas reguliariai ruošia valgį, prižiūri brolius/seseris, nes tėvai daug dirba.
3. Ekstremalus: Vaikas tampa šeimos „laimės garantu“, slopindamas savo emocijas, kad neišprovokuotų konflikto.
Pasekmės: Ilgalaikėje perspektyvoje gali kilti nerimo, depresijos, sunkumų formuojant sveikus santykius suaugus.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.