Terminas operbaletis (angl. opera-ballet) – tai mišrus sceninio meno žanras, sujungiantis operos (dainuojama) ir baleto (šokiama) elementus. Atsirado Prancūzijoje XVII–XVIII a.
Pagrindinės savybės:
- Veiksmas išdėstytas aktais (dažnai 3–5), kurių kiekvienas turi atskirą temą.
- Dainavimas ir šokis yra lygiaverčiai, dažnai siužetas plėtojamas per abu.
- Siužetai dažnai alegoriniai ar mitologiniai, neretai šventiniai.
Žymiausi pavyzdžiai:
- „Karalienės pasaulietinės pramogos“ (Les divertissements de la Reine) – vienas pirmųjų pavyzdžių.
- „Galantos Indijos“ (Les Indes galantes, 1735) – Jean-Philippe Rameau kūrinys, vaizduojantis meilės nuotykius egzotiškose šalyse.
- „Europos šlovė“ (Les fêtes d’Europe) – kitas Rameau operbaletis.
Trumpai: operbaletis – tai simetriškas operos ir baleto derinys, kur dainavimas ir šokis vienodai svarbūs siužetui perteikti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.