nuteisėjavimas
Nuteisėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nusivylimą, apmaudą, liūdesį dėl kažko neįvykusio ar nesuteikto. Jis artimas „nusiminimui“ ar „apgailestavimui“, bet turi subtilesnį atspalvį – dažnai susijęs su ištuštintomis viltimis ar prarastomis galimybėmis.
Pavyzdžiai:
1. Po nesėkmingo egzamino:
„Jausmas po egzamino buvo gilus nuteisėjimas – tiek laiko ruoštės, bet rezultatas nepasitvirtino.“
2. Dėl nesulaukto atsakymo:
„Jos laiškas užliejo širdį nuteisėjimu – laukė paguodos, bet gavo tik tyla.“
3. Literatūroje (Maironis):
„Ir nuteisėjimas sielą graužia, / Kad niekas čia neilgai nebetrunka.“ (eilėraštyje „Lietuva“)
Trumpai:
Tai emocinis nusivylimas, kai tikėjimasis kažko gero, bet liko tuščiomis rankomis. Dažnas literatūroje ir poetiniame kontekste.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.