neorealistinis

Neorealistinis – tai meno (dažniausiai kino) stilius, atsiradęs XX a. vid. Italijoje, kuris vaizduoja kasdienį gyvenimą realistiniu, dažnai grubiu būdu, naudodamas natūralias vietas, neprofesionalius aktorius ir socialines temas (skurdas, nelygybė, kova dėl išlikimo).

Pagrindiniai bruožai:
- Tikrovės atkūrimas be išpuoselėjimo
- Dėmesys paprastiems žmonėms ir jų problemoms
- Dažnai filmuota gatvėse, naudoti neprofesionalūs aktoriai
- Socialinė kritika

Pavyzdžiai:
- Kinas: Roberto Roselini filmas „Roma – atviras miestas“ (1945), Vitorijo De Sikos „Dviračių vagys“ (1948).
- Literatūra: Alberto Moravos romanas „Čičara“ (apie po karo skurdą).
- Šiuolaikinis pavyzdys: Keno Loacho filmai (pvz., „Aš, Danielas Blake“) laikomi neorealizmo tradicijų tęsėjais.

Trumpai: Neorealizmas – tai meninė kryptis, siekianti parodyti gyvenimą „tokį, koks jis yra“, su socialine atsakomybe.

Įrašas
Paaiškinimas	Neorealistinis – tai meno (dažniausiai kino) stilius, atsiradęs XX a. vid. Italijoje, kuris vaizduoja kasdienį gyvenimą realistiniu, dažnai grubiu būdu, naudodamas natūralias vietas, neprofesionalius aktorius ir socialines temas (skurdas, nelygybė, kova dėl išlikimo). Pagrindiniai bruožai: - Tikrovės atkūrimas be išpuoselėjimo - Dėmesys paprastiems žmonėms ir jų problemoms - Dažnai filmuota gatvėse, naudoti neprofesionalūs aktoriai - Socialinė kritika Pavyzdžiai: - Kinas: Roberto Roselini filmas „Roma – atviras miestas“ (1945), Vitorijo De Sikos „Dviračių vagys“ (1948). - Literatūra: Alberto Moravos romanas „Čičara“ (apie po karo skurdą). - Šiuolaikinis pavyzdys: Keno Loacho filmai (pvz., „Aš, Danielas Blake“) laikomi neorealizmo tradicijų tęsėjais. Trumpai: Neorealizmas – tai meninė kryptis, siekianti parodyti gyvenimą „tokį, koks jis yra“, su socialine atsakomybe.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.