Neorealizmas – XX a. vidurio meno kryptis (ypač kino ir literatūroje), atsakinga į Antrojo pasaulinio karo padarytą socialinę naštą. Pagrindiniai bruožai: realistinė kasdienybės vaizdavimas, dažnai su amatoriais aktoriais, natūraliose lokacijose, dėmesys paprastų žmonių sunkumams ir socialinei kritikai.
Pagrindiniai pavyzdžiai:
- Kinas: Roberto Roselino filmas „Roma – atviras miestas“ (1945), Vitorijo De Sikos „Dviračių vagys“ (1948).
- Literatūra: Alberto Moravijos romanas „Čičara“ (1957), Italijos neorealistų apsakymai apie karą ir pokario skurdą.
Trumpai: Neorealizmas – tai meninis atsakas į karo traumą, siekiant parodyti gyvenimą be pridėtinės grožio, su socialiniu atspindžiu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.