Terminas „neįgaliukas“ yra švelninančioji (eufeministinė) formą, vartojama kalbant apie neįgalų asmenį, ypač vaiką. Nors kai kuriuose kontekstuose gali būti vartojamas geranoriškai, šiuolaikinėje lietuvių kalboje jį rekomenduojama pakeisti neutraliais atitikmenimis (pvz., „neįgalus vaikas“, „asmuo su negalia“), kad būtų išvengta galimo sumazinimo ar užuolankos atspalvio.
Pavyzdžiai:
1. Seniau sakydavo „neįgaliukas“, o dabar tinkamiau – „vaikas su judėjimo negalia“.
2. Parama skirtą neįgaliukams (geriau: neįgaliems vaikams) rengė labdaros organizacija.
3. Knygoje aprašomas neįgaliuko (geriau: neįgalaus berniuko) draugystės su šunimi istorija.
Svarbu: Kalboje linkstama prie žmogaus teisių pagrįsto ir neutralaus žodyno, pabrėžiančio asmenį, o ne negalią (pvz., „asmuo su autizmu“, „vaikas su ypatingais poreikiais“).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.