Naftingumas – tai geologinė uolienų savybė gaminti ir išskirti naftą bei dujas. Tai apima gebėjimą suformuoti naftą iš organinės medžiagos (moterinė uoliena) ir ją išleisti (tėvinė-uoliena).
Pagrindinės sąvokos:
- Šaltinis (moterinė uoliena) – turi pakankamai organinės medžiagos (pvz., skalūnai, mergeliai), kuri brandinant virsta nafta.
- Rezervuaras (tėvinė uoliena) – turi poras ir įtrūkimus, kuriuose kaupiasi nafta (pvz., smiltainiai, klintys).
- Sandarinimas – uolienų sluoksniai, neleidžiantys naftai pabėgti (pvz., molis, druska).
Pavyzdžiai:
1. Persijos įlankos baseinas – karbonatinės klintys su dideliu naftingumu.
2. Vakarų Sibiro naftos telkiniai – smiltainio rezervuarai su molio sandarinimu.
3. Bakų regionas (Kaspijos jūra) – smiltainiai ir klintys su aukštu organinės medžiagos kiekiu.
Trumpai: Naftingumas – tai uolienų kompleksas, leidžiantis susidaryti, sukaupti ir išgauti naftą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.