Močiutėjimas – tai ironiškas ar šmaikštus žodis, reiškiantis pernelyg globojantį, perdėm rūpestingą elgesį, panašų į močiutės (senelės) stereotipinį apsauginį požiūrį.
Pagrindinė reikšmė:
Perdėta globa, kuria siekiama apsaugoti, padėti ar kontroliuoti, bet kuri dažnai suvokiama kaip varginanti, ribojanti ar net užknisanti.
Pavyzdžiai:
1. Šeimoje:
Mama visada duoda tris striukes, kai išėjama į kiemą – tai grynas močiutėjimas.
2. Darbe:
Vadovas močiutėja, kai kasdien klausia, ar gerai pavalgėme pietus.
3. Bendravime:
Nustok močiutėti! Aš pats galiu nusipirkti bilietą į autobusą.
Sinonimai:
perglobojimas, perdėta rūpestis, tėvavimas (panašia prasme).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.