Mineralizavimas – tai procesas, kai organinės medžiagos (pvz., augalų, gyvūnų liekanos) skaidomos į neorganinius junginius (mineralus), tokius kaip amoniakas, nitratai, fosfatai, kuriuos gali pasisavinti augalai.
Pagrindinės rūšys:
1. Azoto mineralizavimas – organinis azotas (baltymai) verčiamas į augalams prieinamus amonio ir nitratų jonus.
2. Anglies mineralizavimas – organinė anglis (pvz., celiuliozė) skaidoma į CO₂.
3. Fosforo mineralizavimas – organinis fosforas paverčiamas fosfatais.
Pavyzdžiai:
- Dirvoje: Mikroorganizmai skaido lapų, šaknų ar mėšlo liekanas, išskirdami mineralines maisto medžiagas.
- Vandens telkiniuose: Skylant nusėdusioms organinėms medžiagoms (dumblui, planktonui), išsiskiria fosforas ir azotas, kurie gali sukelti vandens „žydėjimą“.
- Žmogaus kūne: Kaulų audinyje mineralai (kalcis, fosforas) kaupiasi, sustiprindami kaulų struktūrą.
Svarba: Užtikrina maisto medžiagų ciklą gamtoje, palaiko dirvožemio derlingumą ir ekosistemų pusiausvyrą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.